Po kūrybinės pertraukos amžinai aktualus web žurnalas, kantriai sulaukęs progos apie kažką įdomaus jums papasakoti, grįžta su dar viena ne pačia oridinariausia injekcija (nors ilgą laiką planuota buvo papasakoti Jums apie geriausią žaidimų žanrą “shoot em up”). Tuo pačiu prisipažįstu ir simboline proga – web žurnalas grįžta su šiokiu tokiu pasakojimu apie kitą, kultinį žurnalą, su kuriuo aš ir galimai nemaža dalis mano amžiaus ir vyresnių geimerių Lietuvoje turiningai leido savo vaikystę, paauglystę, o kai kas ir jaunystę. O gal daugelis tik dėl disko jį pirko. Nenustebčiau. Bet apie shoot em’ up – kada vėliau…
Kodėl dabar ir kodėl apie būtent Game.EXE? Ar ir jūs girdite ilgai lauktus tolumoje griaudinčio Armagedono ūžesius? Ar ir jūs iškėlėte, beje, labai taktišką klausimą – “nu, o kodėl, po velnių, balandžio gale snigo?” O gi todėl, gerbiami skaitytojai, kad dabar VYKSTA aštuntasis Pasaulio stebuklas – Didysis Senosios Kompiuterinės Spaudos Archyvavimas (toliau šis precedento neturintis reiškinys tekste – DSKSA). Ta proga, noriu išreikšti didelę padėką šiuo titanišku, kolosaliu darbu užsiimančiam Viliui Kasmočiui, kuris nusiteikęs uoliai dirbti dar pora metų, kad (viltingai) VISA lietuviška kompiuterinė spauda būtų suarchyvuota. Per dieną galima suskaitmenint apie 2 žurnalus. Pagalvokite apie šio užmojo mąstus! Tai – elementari beprotybė. Bet kažkas tuo turėjo užsiimti. Ir dabar aš su pavydžiu (nes pats nesugebėjau to imtis) žvilgsniu stebiu šį procesą iš šalies. Ir baisiai džiaugiuosi. Širdyje gera. PlayManija.lt portale kiekvieną dieną atsiranda vienas-kitas naujai atskenuotas Kompiuterijos, PC Klubo, Game.EXE, ar kitokių, mažiau žinomų žurnalų, kaip Fun Games, Kiberzona ar Žaidimų Šalis, numeris. Eikite, registruokitės, siųskitės ir skaitykite. Ypač rekomenduoju išbandyti paskutinį siūlymą, nes kartais užplaukia mintis, kad tik vienintelis tai tebeskaitau. Bet kodėl noriu atkreipti Jūsų dėmesį būtent į EXE, apie kurį, jei ne DSKSA nebūčiau susimąstęs parašyti, ypač dėl to, kad jis iš orkų kraštų?
Taip susiklostė, kad man būnant dar mažam pypliui, prie šio žurnalo prieiti buvo lengviausia. Bandžiau skaityti, patiko, nieko nesupratau, bet ir vėl nesėkmingai imdavau skaityti. Ir toliau nieko nesupratau, bet buvo… įdomu. Šeimai gavus pirmąjį kompiuterį, turėjau galimybę iš vietinės bibliotekos namo temptis EXE demo diskus ir taip atradau tokius neatskiriamus vaikystės hitus, kaip Max Payne, Bloodrayne ir Splinter Cell. Kaip jau minėjau, turiu įtarimą, kad daugelis lietuvių tik dėl diskų šį žurnalą savo laiku ir pirkdavo. Taip galvoju dėl keletos priežasčių, bet viena jų buvo tokia – EXE skaityti yra sudėtinga. Tai yra rusiškas žurnalas, kuris pradėjo savo gyvenimą 90-ųjų viduryje, o nuo pat dabartinio tūkstantmečio pradžios iki pat oficialios ir nepaaiškinamos žurnalo mirties buvo licencijuojamas Lietuvoje. Lietuviška EXE versija buvo lygiai perpus plonesnė už rusiškąją, bet visi žurnalai turėjo prisegtą diską su žaidimų demo versijomis, shareware (čia taip buvo vadinami indie), programėlėmis ir pan. Galimai tai pirmasis Lietuvoje leistas žurnalas su disku, bet dėl to nesu tikras. Taigi, skaityti jį sunku. Velnias žino, kokį šūdą rūkė rusų autoriai, visa tai rašydami, ir KAIP jie sugalvojo rašyti būtent taip, dėl ko galiausiai savo šalyje tapo kultiniais. Bet tokius dalykus PG gali laisvai pateisinti. Kažkam reikėjo išsiskirti…
Ką sudėtinga suprasti? Sudėtinga suprasti kokį šūdą turėjo rūkyti lietuviai vertėjai, visą tai metai iš metų, milžiniškais kiekiais (EXE iš visų man žinomų žurnalų, be abejonės, turi daugiausia teksto) bandydami išversti? Skaitant neretai atrodo, kad tie tekstai išvis nėra verčiami. Jie ryškiai yra skirti savai auditorijai. Jie – apie rusus rusams. Bet jie tokie buvo verčiami čia, Lietuvoje. Ir tai yra absurdas. Ir dėl šio absurdo aš pamilau šį žurnalą. Jis buvo kitoks, jis parašytas labai literatūriškai, jame kupina simbolizmo, baisiai sudėtingo teksto, žodžių klampumo ir kalambūrų gausos. VAIZDINGUMO! Atleiskite, bet tai totali GRAFOMANIJA, Sere! Ir visgi… nėra kito tokio, kaip jis.
Jame rašę autoriai apsimesdavo esantys diedukai PėŽė arba porno žvaigždėmis Mašomis (pirmoje nuotraukoje – realus modelis Zophia Lavik – išgalvotos autorės Mašos Arimanovos veidas), apie E3 parodą jie parašydavo kaip apie kulinarinį renginį (skaityti jau nuskenuotą 47 numerį), jie rašydavo apie pačius gražiausius ir pačius šlykščiausius (trash) žaidimus, jie fuckin’ rašė apie hentai ir literatūrą (apie literatūrą skaityti jau nuskenuotame 52 numeryje). Taip, labai daug jie rašė apie literatūrą. Ir žaidimų dizainą. Ir svajones. Ir visa tai skaityti buvo įdomu, nes vėlgi. Kito tokio nebuvo. Nežinia kokiomis tiksliai aplinkybėmis EXE buvo pradėtas leisti Lietuvoje, tačiau pripažinti tenka vieną – jis NETURĖJO būti licencijuojamas, nes be sunkiai skaitomo, įmantraus stiliaus, jis buvo ryškiai skirtas išimtinai rusijos rinkai. Todėl, įvykus absurdiškai klaidai, mes paragavome uždrausto vaisiaus. Buvo keista. Manau, kad keista buvo visiems.
Bet šią klaidą mes pirkome, skaitėme ir bandėme perprasti. Galbūt dėka šio leidinio pas nedažną žaidimų entuziastą pradėjo formuotis kultūrinis kompiuterinių žaidimų supratimas, požiūris į juos, kaip į kažką, kas visai arti meno. Antra vertus, galbūt EXE padėjo suformuoti chronišką PC žaidimų šlovinimo sindromą? Prisiminus, beveik visais laikais žurnalo autoriai vos rasdami progą rašydavo apie tai, koks nuostabus dalykas yra PC ir kokios atsilikusios konsolės. Bet ir šio neišmintingo subjektyvumo fakto autoriai neneigdavo. Žurnalas oficialiai buvo pristatomas, kaip mėnesinis, subjektyvus leidinys apie žaidimų kultūrą žmonėms, kurie mėgsta skaityti. Akurat.
Pagrindinė EXE razinka visuomet buvo numerio temos. Neretai jos būdavo apie vietinę rusijos rinką, tačiau yra pasirodę keletas numerių, dedikuotų Ukrainos žaidimų rinkai (jau atskenuotas numeris 49), be ne tokių įdomių metų apžvalgų, galėjome (ir vis dar galime) susipažinti su neišsemiamu kiekiu įvairiausių temų ir idėjų, kurias jungia bendra gija – kompiuteriniai žaidimai. Paskutiniais (2006) metais į lietuvišką žurnalo versiją žaidimų apžvalgas rašė jau lietuviai recenzentai. O iki tol – skaitėme vertimus. Pabaigai primenu, kad apie EXE sumanyta papasakoti tik dėl išganingojo DSKSA. Nešlovinu nieko kas rusiška, o tiesiog gavus progą, norėjau Jums papasakoti apie įdomų reiškinį iš praeities. Reiškinį, kurio būti neturėjo.
Kol kas atskenuoti EXE numeriai PlayManijoje (tikrinkite kasdieną): https://www.playmanija.lt/failai/k66/gameexe/
Kol kas atskenuoti PC Klubas numeriai PlayManijoje (tikrinkite kasdieną): https://www.playmanija.lt/failai/k64/pc-klubas/
VISI V.A. PlayStation numeriai PlayManijoje: https://www.playmanija.lt/failai/k5/va-playstation/
Visi kiti žurnalai ir failai: https://www.playmanija.lt/failai/